tavo veganiškam sapne

 

iš lėto

tyliai

 

valgau save

 

--

sako, kad rengiamės amžinos

meilės svajonėmis

o aš

tiesiog įlendu į džempą

 

--

 

ateina – išeina

atvažiuoja – išvažiuoja

įeina – pabūna – išeina

stotimi būti nenoriu

 

--

man net rašyti sunku

nes nėra

nei tavęs

nei tavęs

nei tavęs

--

būčiau akmeniu

būčiau jūra

būčiau bet kuo

bet esu tik aš

--

 

aš sau per brangi

aš tau per brangi

taip ir neturim nieko

 

--

 

Meilės asmenuotė

 

tu manęs nepažinojai

aš tavęs nepažinojau

mes savęs nepažinojom

--

 

nieko nėra gražiau

tik tu ir aš

tik aš ir tu

na, ir knarkimas

 

--

 

tavo rankoj – mano ranka

kitoj rankoj – bokalas

kuris kurį

 

--

marmuro kūnai

laiptų, stalų, gyvenimų

nors prie širdies dėk

tokie šalti

tokie kieti

nors prie širdies dėk

kad nurimtų

--

 

marmuras ir natos

nei tai kartu, nei atskirai

 

iš tolo girdžiu kaip tavo bemoliai

atsimuša ir sliuogia

tankiomis akmens gyslomis

 

išslysta, ištįsta, pradingsta, nuvysta

 

šalta uola čiuožia

jos bangomis trykšta

ir vėl natomis virsta

--

tavo lietus ar mano, nebežinau

bet nuplovė tikrai

 

šitiek laukei (tu)

šitiek laukiau (aš)

 

namų ir ramybės

 

grįžti

 

lėtumo, saugumo, žinojimo

pasiilgau, jaučiu

 

čia kiekvienas žingsnis kainuoja

triukšmą, įtampą ar spuogą

pavargau, taip

 

bet ar tas lietus mano – nežinau

 

norėčiau nieko neturėti

na, lengvumo nebent

--

 

I danced with the shadows when you were gone

when you were gone I danced

with the whole world I danced

I danced with you when you were gone

 

now that you are gone I dance

būčiau tobula, jeigu tik
būčiau tobula, jeigu tas
būčiau tobula, jeigu ne
jei būčiau tobula, tai
būčiau tobula

būčiau
jeigu
nebūčiau

 

--

pastangos ir štangos

nei to, nei to

rajono prieblandos dulkėse nerandu

nėra nieko

manęs irgi

pastangos – sunkios

o štangos

ką ir besakyti

nei to, nei to

gyvenimo pauzėj nėra

iškrito mygtukas

magnetofono

nei „play“, nei „fast forward“

tik „pause“ veikia

--

ar širdgėlos perdirbamos

galvoju

ir išsigąstu šiek tiek

 

surašau, surašau

kruopščiai

suplėšau

ir metu prie popieriaus

 

kaip gera rūšiuoti

galvoju

tvarka bus

pedantų rojus

 

tik ar tos širdgėlos mano

surašytos

tikrai galėtų

naujam gyvenimui atgimti

mažiau gėlam

ir su daugiau širdies

galvoju

 

ar kraupios laikraščių naujienos

kokybiškai atsispausdintų ant jų

galvoju

 

ar popierinis rankšluostis

virtuvėj

šeimininkės rankų nesubraižytų

skausmu savo

ir ašarom gailiom nevirstų

į pyrago tešlą kapsinčiom

galvoju

 

gal visgi ne

metu į bendras šiukšles

niekam jau tikę

širdgėlos tos

galvoju

--

Dugnas

 

Vaikeli

Kreipiasi gydytojas ir perklausia,

ar esu nieko prieš, jei mane taip vadins

Tik atsakymui vietos nepalieka

 

Vaikeli

Kaip charakteris, klausia

 

M? – tikslinuosi

 

Jautri?

Neatsakau ir taip aišku

Ko mes čia susirinkom?

 

Vaikeli

Liežuvį iškišk

Vandens daugiau gerk

 

Labai skauda?

Nieko. Viskas bus gerai

Tik organizmas pavargęs

Vaikeli

 

Oi, tokia jauna

Oi

 

Tu ne dugne

Vaikeli

Dar nežinai, kur dugnas

 

Kuo toliau, tuo giliau

Gal ir nepasieksi

Jei pasiseks

 

Vaikeli

Oi, tokia jauna

Oi

--

I'm somewhat quiet

I talk slowly

I like trains

toks tavo Tinderio aprašymas

įdomu, ar sumatchintume

nors šiaip nesvarbu

spėju, tavo poetiškas preliudas

daug stipriau nei tai, kas seks po jo

tuo pat metu ateina laiškas

iš Užimtumo tarnybos

siūlo prisijungti ir pažiūrėti,

kaip pasikeitė mūsų statusas

nenoriu niekur jungtis

man patinka ir toks mūsų statusas

tu – poetas tik to nežinai

o man pakanka to, ko nežinai

© 2019 URTĖ KARALAITĖ