tavo veganiškam sapne
iš lėto
tyliai
valgau save
--
sako, kad rengiamės amžinos
meilės svajonėmis
o aš
tiesiog įlendu į džempą
--
ateina – išeina
atvažiuoja – išvažiuoja
įeina – pabūna – išeina
stotimi būti nenoriu
--
man net rašyti sunku
nes nėra
nei tavęs
nei tavęs
nei tavęs
--
būčiau akmeniu
būčiau jūra
būčiau bet kuo
bet esu tik aš
--
aš sau per brangi
aš tau per brangi
taip ir neturim nieko
--
Meilės asmenuotė
tu manęs nepažinojai
aš tavęs nepažinojau
mes savęs nepažinojom
--
nieko nėra gražiau
tik tu ir aš
tik aš ir tu
na, ir knarkimas
--
tavo rankoj – mano ranka
kitoj rankoj – bokalas
kuris kurį
--
marmuro kūnai
laiptų, stalų, gyvenimų
nors prie širdies dėk
tokie šalti
tokie kieti
nors prie širdies dėk
kad nurimtų
--
marmuras ir natos
nei tai kartu, nei atskirai
iš tolo girdžiu kaip tavo bemoliai
atsimuša ir sliuogia
tankiomis akmens gyslomis
išslysta, ištįsta, pradingsta, nuvysta
šalta uola čiuožia
jos bangomis trykšta
ir vėl natomis virsta
--
tavo lietus ar mano, nebežinau
bet nuplovė tikrai
šitiek laukei (tu)
šitiek laukiau (aš)
namų ir ramybės
grįžti
lėtumo, saugumo, žinojimo
pasiilgau, jaučiu
čia kiekvienas žingsnis kainuoja
triukšmą, įtampą ar spuogą
pavargau, taip
bet ar tas lietus mano – nežinau
norėčiau nieko neturėti
na, lengvumo nebent
--
I danced with the shadows when you were gone
when you were gone I danced
with the whole world I danced
I danced with you when you were gone
now that you are gone I dance
būčiau tobula, jeigu tik
būčiau tobula, jeigu tas
būčiau tobula, jeigu ne
jei būčiau tobula, tai
būčiau tobula
būčiau
jeigu
nebūčiau
--
pastangos ir štangos
nei to, nei to
rajono prieblandos dulkėse nerandu
nėra nieko
manęs irgi
pastangos – sunkios
o štangos
ką ir besakyti
nei to, nei to
gyvenimo pauzėj nėra
iškrito mygtukas
magnetofono
nei „play“, nei „fast forward“
tik „pause“ veikia
--
ar širdgėlos perdirbamos
galvoju
ir išsigąstu šiek tiek
surašau, surašau
kruopščiai
suplėšau
ir metu prie popieriaus
kaip gera rūšiuoti
galvoju
tvarka bus
pedantų rojus
tik ar tos širdgėlos mano
surašytos
tikrai galėtų
naujam gyvenimui atgimti
mažiau gėlam
ir su daugiau širdies
galvoju
ar kraupios laikraščių naujienos
kokybiškai atsispausdintų ant jų
galvoju
ar popierinis rankšluostis
virtuvėj
šeimininkės rankų nesubraižytų
skausmu savo
ir ašarom gailiom nevirstų
į pyrago tešlą kapsinčiom
galvoju
gal visgi ne
metu į bendras šiukšles
niekam jau tikę
širdgėlos tos
galvoju
--
Dugnas
Vaikeli
Kreipiasi gydytojas ir perklausia,
ar esu nieko prieš, jei mane taip vadins
Tik atsakymui vietos nepalieka
Vaikeli
Kaip charakteris, klausia
M? – tikslinuosi
Jautri?
Neatsakau ir taip aišku
Ko mes čia susirinkom?
Vaikeli
Liežuvį iškišk
Vandens daugiau gerk
Labai skauda?
Nieko. Viskas bus gerai
Tik organizmas pavargęs
Vaikeli
Oi, tokia jauna
Oi
Tu ne dugne
Vaikeli
Dar nežinai, kur dugnas
Kuo toliau, tuo giliau
Gal ir nepasieksi
Jei pasiseks
Vaikeli
Oi, tokia jauna
Oi
--
I'm somewhat quiet
I talk slowly
I like trains
toks tavo Tinderio aprašymas
įdomu, ar sumatchintume
nors šiaip nesvarbu
spėju, tavo poetiškas preliudas
daug stipriau nei tai, kas seks po jo
tuo pat metu ateina laiškas
iš Užimtumo tarnybos
siūlo prisijungti ir pažiūrėti,
kaip pasikeitė mūsų statusas
nenoriu niekur jungtis
man patinka ir toks mūsų statusas
tu – poetas tik to nežinai
o man pakanka to, ko nežinai